WILDFIT Lietuvoje su Jonu Kalinausku

Jeigu atvirai, aš visada labai mėgau valgyti. Ir dabar mėgstu. Man niekur nedingo nei geras apetitas, nei noras kartais ne šiaip pavalgyti, o normaliai prisikirsti.

O būdavo, kad ir tiesiog ryti.

Prieš šešerius metus atsikračiau beveik 20 kilogramų. Bet didžiausias pokytis buvo ne kilogramai.

Per WILDFIT pagaliau supratau, kas vyksta su mano valgymu ir kodėl vien žinojimo, kas sveika, neužtenka.

Išmokau susigyventi su savo stipriu potraukiu maistui. Suprasti, kada iš tikrųjų esu alkanas, o kada valgau todėl, kad maistas skanus, yra šalia, esu pavargęs, kažko noriu ar tiesiog taip įpratau.

Maisto aplink mus per tuos šešerius metus tikrai nesumažėjo. Greičiau atvirkščiai. Bet dabar aš moku jame gyventi. Ne visada idealiai ir tikrai ne kaip robotas.
Tiesiog maistas nebevaldo manęs taip, kaip valdė anksčiau.

Dėl to ir vedu WILDFIT iššūkius.
Pats perėjau visą šitą procesą ir žinau, kaip stipriai jis gali pakeisti kasdienį gyvenimą.

Šį pirmadienį pradedu naują WILDFIT 90 dienų grupę. Iki starto liko vos kelios dienos.

Jeigu norėtum sužinoti daugiau, komentaruose parašyk „ĮDOMU“. Aš pats su tavimi susisieksiu ir atsiųsiu visą informaciją.
Nepraleisk šio starto. Kitos grupės starto artimiausiu metu neplanuoju.

Mes prisipirkome tiek patogumo, kad kūnui beveik nebeliko priežasties judėti.

Maistą atveža iki durų.

Žolę nupjauna robotas.

Laiptų nereikia, yra liftas.

Prekes galima susidėti į vežimėlį, tada į bagažinę, tada iš bagažinės dar kartą ieškoti, kaip čia kuo mažiau panešti.

Ir tada stebimės, kodėl kūnas aptingęs, energijos mažai, nugara sustingusi, o treniruotės kažkaip neduoda tokio rezultato, kokio norėtųsi.

Aš labai gerai žinau tą jausmą.

Ypač kai tavo darbas yra galva. Mąstymas, kūryba, sprendimai, planavimas, klientai, tekstai, skambučiai. Tada bet koks fizinis buities darbas kartais atrodo kaip laiko švaistymas. Kam nešti, jeigu gali atvežti? Kam pjauti, jeigu robotas nupjaus? Kam tvarkytis pačiam, jeigu galima nusipirkti patogumą?

Bet čia ir yra keista vieta.

Ne viskas, ką gali deleguoti, būtinai verta deleguoti.

Kartais tas paprastas darbas rankomis yra būtent tai, ko tavo kūnui trūksta.

Nunešti kelis daiktus per du kartus, o ne ieškoti vieno „efektyviausio“ būdo.

Išsiplauti grindis pačiam.

Nusinešti lagaminą laiptais.

Išsikrauti automobilį be burbėjimo.

Pavaikščioti, kol kalbi telefonu.

Atsistoti nuo kėdės ne tik tada, kai jau skauda nugarą.

Skamba labai neįspūdingai. Tikrai neatrodo kaip „biohackingas“ ar super treniruočių metodas, kurį gražiai parduosi internete.

Bet kūnui tai yra judesys.

Ir kai darai tokį paprastą, pasikartojantį darbą, gali sau labai ramiai pasakyti: čia mano judesys šiandien. Čia mano kasdienė kūno priežiūra. Čia ne laiko švaistymas, čia mano energijos kūrimas.

Matai, kūnas duoda energijos tada, kai jam duodi tris dalykus.

Geros kokybės maistą.

Pakankamai judesio ir fizinio iššūkio.

Laiko atsistatyti per normalų miegą.

Kai šitie dalykai laikosi, kūnas gali padaryti labai daug. Daug daugiau, negu mes kartais iš jo tikimės.

Aš žmonėms padedu su pirmais dviem: maistu ir judesiu.

Bet už tave nei pavalgyti, nei pajudėti, nei išsimiegoti negaliu.

Tai šiandien labai paprastas priminimas.

Neperpatogink savo gyvenimo tiek, kad kūnui nebeliktų darbo.

nueik pats.

pakelk pats.

padaryk rankomis.

pasirink mažiau patogų variantą vien dėl to, kad tavo kūnas dar turėtų ką veikti.

Ne dėl to, kad negali sau leisti patogumo.

O dėl to, kad tavo kūnui dar reikia tavęs.

Likit sveiki,
Jonas

Sveikata atsiperka ne tada, kai valgai tvarkingą vakarienę ar padarai treniruotę.

Ji atsiperka tokiose vietose kaip ši.

Kai stovi ant uolos, laikaisi už virvės, po kojomis akmuo, galvoje šiek tiek triukšmo, bet kūnas vis tiek žino, ką daryti.

Tada supranti, kad mityba, judėjimas, miegas ir kasdieniai pasirinkimai nėra tik „sveikas gyvenimo būdas“. Tai yra tavo laisvės fondas.

Kuo geriau rūpiniesi kūnu, tuo daugiau jis leidžia tau patirti.

Daugiau kopti. Daugiau keliauti. Daugiau judėti. Daugiau išdrįsti. Daugiau sakyti „varom“, kai kiti jau pradeda skaičiuoti priežastis, kodėl neverta.

Šiuolaikinis gyvenimas labai patogus. Maistas šalia, ekranas šalia, kėdė šalia, pasiteisinimai irgi visada netoli. Labai lengva gyventi burbule, kuriame atrodo, kad viskas dar visai gerai.

Bet tavo įpročiai tyliai daro savo darbą.

Kiekvienas valgymas, kiekviena diena be judesio, kiekvienas „ai, vėliau“ kažkur nusėda. Ne per vieną dieną. Ne dramatiškai. Bet pakankamai ilgai kartojant, kūnas pradeda riboti gyvenimą, o ne jį plėsti.

Čia man labai aišku: stebuklingos tabletės ilgalaikėje perspektyvoje neišmokys tavęs gyventi kitaip.

Jos gali kažką pakeisti trumpam. Gali sumažinti apetitą. Gali pastumti svorį žemyn. Bet jos neišmokys tavęs susikurti kūno, kuris tampa sąjungininku gyvenime, kalnuose, kelionėse, darbe, šeimoje ir kasdienybėje.

Man rūpi ne vien tai, kaip žmogus atrodo.

Man rūpi, kiek gyvenimo jo kūnas dar leidžia jam turėti.

Jei jauti, kad tavo mityba jau seniai prašosi aiškumo, parašyk man. Padėsiu susidėlioti kryptį be dietinio triukšmo.

Likit sveiki,
Jonas Kalinauskas

Dauguma žmonių galvoja, kad problema yra valios trūkumas.

Bet dažniausiai problema – visai kitur.

Kai tavo kūnas nuolat nori saldumynų ar užkandžių, tai dažnai reiškia:
– nestabilų cukraus kiekį kraujyje
– netinkamą maisto pasirinkimą pagal sezoną
– arba tiesiog tai, kad kūnas negavo to, ko jam iš tikrųjų reikia

Ir tada prasideda kova su savimi.

WILDFIT metu mes darome kitaip:
mes išmokstame stabilizuoti energiją, suprasti kūno signalus ir rinktis maistą, kuris iš tikrųjų maitina.

Kai tai supranti – dingsta nuolatinis noras užkandžiauti.

📅 Gegužės 4 d. startuoja nauja grupė.

Ar jauti, kad tavo kūnui reikia pokyčio?

Nuovargis, nuolatinis noras užkandžiauti, energijos trūkumas – tai ne atsitiktinumas. Tai signalai.

WILDFIT padeda suprasti, ko iš tikrųjų nori tavo kūnas, ir kaip sugrįžti prie natūralaus, sezonais paremto maitinimosi.

📅 Gegužės 4 d. startuoja nauja grupė Lietuvoje.

Jeigu nori daugiau aiškumo, daugiau energijos ir lengvumo savo kūne – kviečiu prisijungti.

Einu per ūkininkų turgų ir pagaunu save ant vieno dalyko.

Kai maistas normalus, sprendimai pasidaro paprasti.

Imi daržoves.
Imi mėsą ar žuvį.
Imi kiaušinius.

Ir viskas.

Nereikia galvoti, ar čia „tinka“, ar „netinka“.
Nereikia skaityti sudėčių.
Nereikia derinti 10 taisyklių.

Tiesiog susirenki maistą ir gyveni.

Didžiausias skirtumas, kurį matau su žmonėm – ne kiek jie žino apie mitybą.
O kur jie perka maistą.

Kai pradedi nuo vietos, viskas susidėlioja daug lengviau.

Kartais net per lengvai.

Jei seniai buvai turguj – nueik.
Be plano. Tiesiog pasižiūrėti.

Dažnai to užtenka pradžiai.

Kodėl aš tapau sveikos gyvensenos treneriu?

Atsakymas labai paprastas.

Nes noriu gyventi taip, kad galėčiau savo vaikus išmesti į orą.
Ir vieną dieną tikiuosi - savo anūkus.

Ne šiaip nuotraukai.
O gyvenimui, kurį ir koreguoja šis noras.

Sveikata man prasidėjo nuo mitybos. Nuo to, kas vyksta virtuvėje ir mūsų galvoje, kai priimame sprendimus ką valgome. Kai tai pradedi suprasti, atsiranda energija. Atsiranda aiškumas. Svoris irgi susitvarko.

Sportas atėjo vėliau. Natūraliai.

Juk paskutinius penkerius metus turėjau sustiprėti. Mano dukra jau beveik 11 metų. Ji auga, stiprėja, jau virš 35 kilogramų. Ir jei noriu ją džiugiai mesti aukstyn, turiu būti stiprus ir aš.

Todėl į mano gyvenimą atėjo jėgos treniruotės. Lauke. Su judesiu, kuris džiugina. Be sporto salės kultūros, kuri man niekada nebuvo artima.

Bet tiesa labai paprasta.

Didžioji dalis sveikatos vis tiek vyksta virtuvėje.
Ir mūsų galvoje.

ir kai turi aiškią viziją, lengviau atsisakyti dalykų, kurie jos nepalaiko. Savaime išnyko alko, nikotinai.. nes papraščiausiai nepakeliui.

Einu tuo keliu, kuriame su metais daugėja jėgų ir gyvenimo. Ir kuriame savo veikla galiu prisidėti prie kitų gerovės.

Todėl vedu WILDFIT programas ir dirbu su žmonėmis individualiai. Mano tikslas padėti jiems grįžti prie energijos, suprasti savo kūną ir susikurti tokį gyvenimą, kuriame jie jaučiasi gyvi.

Tai pagauta akimirka, kuri man primena, dėl ko visa tai darau.

Linkiu ir tau turėti savo misiją.
Tokį tikslą ar intenciją, kuri taip traukia į priekį, kad kiekviena diena tampa mažu žingsniu link jos.

Jei sveikesnis kūnas ir daugiau energijos yra tavo norų sąraše - parašyk man.

Aš žinau kelią.

Likit sveiki,
Jonas Kalinauskas