Kvėpavimo mankšta NirvanaFitness

Už galimybę dalintis ačiū Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras

Prasmingai paminėta 🧘‍♀️

Kad ir kokiu pavadinimu, bet rinkitės judesį - reguliarų, disciplinuotą, bet JUMS labiausiai patinkantį, visapusiškai naudingą JŪSŲ savijautai ir sveikatai :)
Šešios Trim

🏋️‍♂️ Tas pats saldainis, tik kitas popierėlis?
Prieš kurį laiką padarėm apklausą apie tris skirtingus pavadinimus ir tikrai labai daug pažymėjo, jog Funkcinis sportas, Cross training ir Crossfit yra skirtingos disciplinos. Bet būkim atviri – tai praktiškai tas pats judėjimas, tik su skirtingais pavadinimais! 🤫 Kodėl tai lygiai tas pats?
1) Tikslas: visais atvejais siekiame būti stipresni, ištvermingesni ir geriau judėti kasdienybėje.
2) Įrankiai: giros, štangos, hanteliai, prisitraukimai – visi naudoja tą pačią įrangą.
3) Metodika: visur rasi didelį intensyvumą ir nuolatinę pratimų įvairovę, bet visur rasi tuos pačius judesio pavadinimus,
Tad koks skirtumas? 🧐
1. CrossFit – tai oficialus prekės ženklas. Jei klubas turi šį pavadinimą, jis moka už licenciją, gauna rekomendacijas ir programą, galima rasti pasauliniame sąraše, keliaujant lengva identifikuoti vietas ir gauti judesio dozę.
2. Cross-training – terminas, naudojamas, kai norima nemokėti licencijos mokesčių, bet daryti lygiai tą patį (kartais derinat su kitomis sporto šakomis). Kai kas mėgsta sakyti, kad tokiose vietose yra prastesnė kokybė, bet viskas apie trenerius ir jų požiūrį.
3. Funkcinis sportas – „gražesnis“ pavadinimas, kuris mažiau gąsdina pradedančiuosius, nors pratimų esmė (pritūpimas lieka pritūpimu!) nesikeičia, visi judesių standartai aprašyti, Lietuvoje turime 🇱🇹 🇱🇹 federaciją, priklausome tarptautinei federacijai, dalyvaujame tiek Lietuvos, Europos ir Pasaulio čempionatuose

Nustokim ieškoti skirtumų pavadinimuose. Svarbu ne tai, kas parašyta ant salės durų, o tai, kiek pastangų įdedi viduje! 💪
Atraskim ne pavadinimus, o bendruomenę, trenerius, vietą kurioje jausies gerai ir tapsi geresniu.
Mūsų misija supažindinti su judesiu kuo daugiau žmonių, kad taptume sveikesnė visuomenė

p.s. sportuojame II-IV 6:30, I ir III 19:15, VI 8:30 ir nuo balandžio pabaigos bus pilna savaitė judesio, sekite info!

Doing Less, Being more
arba
ir šuniukai užsiima joga 🧘🧘‍♀️

Yra vieta, kur savaitgalį galima pradėti nuo lengvo ir sveiko judesio https://www.facebook.com/events/496988013069175/496990596402250/?active_tab=about

Jei dar kas nors nesuskubo pasinaudoti proga maloniai pasimankštint grynam ore, štai paprasta ir aiški vizualizacija 🏋‍♂️🤸‍♂️🧘‍♀️🧘🧘‍♂️

Sporto klubuose rytoj laisvadienis. Gerų treniruočių lauke! Stipresni padėkite kitiems!

🙂🙃

Gali pakelti 150kg štangą? Nukask senoliui kiemą!

Jų didenybės HORMONAI - arba kas vyksta kūne iš ryto, nors ir nesimato, ir kaip užuot jam trukdę, galim padėti sau jaustis gerai.

ŠIE FAKTAI APIE PUSRYČIUS GALI IŠGELBĖTI TAVO HORMONUS.

Apklausos rodo, kad maždaug trečdalis žmonių nevalgo pusryčiu per pirmą valandą nuo atsikėlimo. Kodėl pusryčiai yra toks SVARBUS dienos valgis norint išsaugoti hormonų balansą?
PUSRYČIAI – tai ne tik energija tavo dienai, bet ir vienas svarbiausių žingsnių palaikant SKYDLIAUKĖS bei virškinimo sistemos sveikatą!
Ar žinojai, kad tavo kūnas ryte labiausiai laukia ne kavos, o maistinių medžiagų energijai gaminti?
Ryte išsiskiria šie hormonai:
1. KORTIZOLIS (streso hormonas)
. Natūraliai pasiekia piką tarp 6–8 val. ryto.
. Jo funkcija – pažadinti kūną, mobilizuoti energiją.
. Jei tuo metu negauni maistinių medžiagų, kortizolis „ima“ baltymus iš raumenų, kad gautų gliukozės. Ilgainiui tai alina skydliaukę ir antinksčius.
2. INSULINAS
. Reaguoja į pirmą valgį.
◦ Pusryčiai padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje po nakties bado. Jei maisto nėra, insulino svyravimai gali tapti chaotiški, o tai skatina alkio priepuolius ir nuovargį dienos eigoje, nepavalge pusryčių antroje dienos pusėje galime privalgyti per daug ir netinkamo maisto dėka cukraus svyravimų.
3. SKYDLIAUKĖS HORMONAI (T3, T4)
. Skydliaukė rytą aktyviau dirba, kad užkurti medžiagų apykaitą.
. Jai būtinas degalų signalas iš maisto – kitaip skydliaukė pereina į „taupymo režimą“, lėtėja energijos gamyba, gaminasi atvirkštinis RT3.
4. GHRELINAS („alkio hormonas“)
. Natūraliai pakyla ryte, kad primintų – laikas pavalgyti.
◦ Jei ignoruojame šį signalą, jis ilgainiui sutrinka, o tai gali lemti nereguliarų apetitą, persivalgymą vakare.
5. LEPTINAS („sotumo hormonas“)
. Rytinis valgymas padeda jam tinkamai susireguliuoti.
◦ Jei leptinas disbalanse, organizmas sunkiau suvokia, kada jau gana, todėl didėja rizika persivalgyti.
6. TULŽIES sekreciją reguliuojantys hormonai – cholecistokininas (CCK)
💡 Mažai žinomas faktas: kai valgome pusryčius, aktyvuojame ir tulžies pūslę. Ryte ji natūraliai pradeda išsiskirti – laukia signalo iš maisto, kad išlietų. Jei pusryčius praleidžiate, tulžis užsistovi, gali susidaryti „tiršta“ tulžis, pablogėja riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) įsisavinimas, o tai reiškia – kenčia ir hormonų gamyba. Tulžis padeda ne tik virškinti riebalus, ji svarbi detoksikacijos sistemos dalis – jeigu ilgai nevalgome ryte, gali atsirasti sunkumas, pilvo pūtimas ar net prasidėti akmenų formavimąsis.

Todėl tinami PUSRYČIAI padeda:
- Subalansuoti cukraus kiekį kraujyje ir apsaugoti nuo staigių energijos kritimų.
- Pagerinti koncentraciją bei nuotaiką visai dienai.
- Palaikyti sveiką skydliaukės funkciją – nes ji jautriai reaguoja į kalorijų trūkumą ir badavimą.
- Suaktyvinti medžiagų apykaitą ir hormonus, atsakingus už sotumą bei energiją.
❌ Kai praleidžiame pusryčius, organizmas patiria stresą – kortizolio lygis kyla, o tai ilgainiui gali trikdyti hormonų balansą.

✅ Rinkis pusryčius, kuriuose yra:
• Baltymai: pvz. kiaušiniai, žuvis, mėsa, ankštinių kultūrų patiekalai.
• Sveikieji riebalai: avokadas, alyvuogės, riešutai, sėklos, kokosų aliejus. Jie duoda signalą tulžiai išsiskirti.
• Lėto įsisavinimo angliavandeniai: daržovės, šakniavaisiai, bolivinė balanda, avižos be glitimo.
• Prieskoniai ir žalumynai: citrina, imbieras, petražolės – papildomai aktyvina tulžį ir gerina virškinimą.

❌ Kokių pusryčių NESIRINKTI? Vienareikšmiškai-saldžių:
Ryte mūsų kūnas jautriausias cukrui. Saldūs pusryčiai (bandelės, dribsniai, sultys, košė su uogiene, blynai):
• Sukelia staigų cukraus šuolį ir kritimą → nuovargis, alkis, nuotaikų svyravimai.
• Trikdo kortizolio balansą, didina streso lygį.
• Nesuteikia reikalingų statybinių medžiagų skydliaukei.
• Neskatina tulžies išsiskyrimo, todėl nukenčia virškinimas.

👉 Atmink: pusryčiai nėra tiesiog valgymas – tai signalas tavo kūnui, kad jis saugus, aprūpintas ir gali veikti visu pajėgumu.
Kokius pusryčiai tavo mėgstamiausi? Pasidalink!

Įsivaizduokite bendruomenę charizmatiškų žmonių, kurie daugybę metų gyvos muzikos nešami lengvu šokio žingsneliu padeda vieni kitiems smagiai eiti per gyvenimą. Tokią, kur spindintis jaunatviškumas – tai būsena, o ne amžius. Tokia yra Kauno liaudiškų šokių ir dainų ansamblis Ratava