Judesio ir garso studija Harmoniq

Mūsų studijai Harmoniq jau metai. 🙂
Atrodo, kad dar visai neseniai dėliojome paskutines detales studijoje ir bandėme įsivaizduoti, kaip čia viskas bus.
Per tuos metus Harmoniq keitėsi. Atsirado dalykų, apie kuriuos pradžioje net negalvojome, kitus išgryninome jau dirbdami. Ir, turbūt, tik dabar pradedame aiškiau matyti, kokia ta mūsų Harmoniq turėtų būti.
Ir štai, baigiantis pirmiesiems metams, su Ieva ėmėmės ir harmoniq.lt. 🙂
Perrašėme, perdėliojome, sukūrėme naujų puslapių, kad svetainėje pagaliau būtų galima pamatyti Harmoniq studiją tokią, kokia yra šiandien – judesį, fascijas, jėgą, kvėpavimą, gongus, tibetietiškus dubenis, Kobido ir mūsų nedidelę erdvę, kurioje visa tai kažkaip labai natūraliai sugyvena.
Dar tikrai rasime, ką pakeisti ar papildyti. Turbūt taip ir turi būti. 🙂
Bet dabar jau norisi parodyti:
harmoniq.lt
Ir, žinoma, ačiū visiems, kurie per šiuos pirmuosius metus pravėrėte Harmoniq duris. Vieni atėjote judėti, kiti klausytis, treti – tiesiog pabūti. O nemažai jūsų sugrįžtate vėl ir vėl.
Be jūsų Harmoniq būtų tik labai graži patalpa. 🤍

🧩 Kuo daugiau sužinau apie žmogaus kūną, tuo labiau juo žaviuosi.

Kai pradėjau domėtis fascija, norėjau geriau suprasti judėjimą. Šiandien matau, kad fascija buvo tik durys į kur kas platesnį pasaulį. Kuo daugiau mokausi, tuo labiau noriu pažinti, suprasti ir patirti, kaip iš tiesų veikia mūsų kūnas. Kiekvienas atsakymas atneša naujų klausimų, ir būtent tai šią pažinimo kelionę daro tik įdomesnę.

Sustoju, stebiu ir klausausi savo kūno. Pastebiu tai, ko anksčiau nepastebėdavau, ir jaučiu, kad tai keičia mano santykį su juo.

Per šią įrašų seriją dalinausi mintimis apie fasciją, judėjimą, laikyseną, tempimą ir įtampą. Tačiau šiandien suprantu, kad visos šios temos veda viena kryptimi – į smalsesnį ir dėmesingesnį santykį su savo kūnu.

Kūnas kasdien prisitaiko prie mūsų gyvenimo, o mes galime mokytis jį geriau suprasti. Man atrodo, kad būtent čia prasideda tikrieji pokyčiai – ne tada, kai randame dar vieną pratimą, o tada, kai pradedame pastebėti tai, ką kūnas mums rodo.

Kūno pažinimas prasideda nuo bendradarbiavimo.

🌿 Harmoniq – judesio ir garso studija Kaune.

P. S. Galbūt ir jūs norėtumėte leistis į savo kūno pažinimo kelionę?
Kviečiu užsukti į „Harmoniq“. Čia neskubame ir nevertiname. Kuriame mažą, jaukią erdvę, kurioje galima ramiai judėti, stebėti, patirti ir po truputį geriau pažinti savo kūną. O aš būsiu šalia – su dėmesiu, žiniomis ir noru padėti jums atrasti tai, ką jūsų kūnas jau seniai bando papasakoti.

🧩 Kodėl ta pati įtampa vis sugrįžta?

Studijoje klientai dažnai pasidalija savo patirtimis:

„Aš dariau pratimus nugarai. Kuriam laikui palengvėjo, bet paskui vėl tas pats.“

„Po masažo įtampa tikrai dingo, bet po kelių dienų vėl sugrįžo.“

„Tą vietą reguliariai tempiu, bet ji vis tiek vėl sustingsta.“

„Aš reguliariai mankštinuosi, bet kažkodėl tas dūrimas po mente vis atsiranda.“

Anksčiau ir pati dažnai pagalvodavau: „Ką aš vėl padariau ne taip?“ Įtampa po mente man kartais vis dar atsiranda, tik dabar ją pastebiu anksčiau ir geriau suprantu, kas tuo metu vyksta mano kūne. FAMO praktika padeda man geriau suprasti savo kūną ir kasdien ugdyti dėmesingumą jam. O kartu suteikia įrankių, padedančių įtampą sumažinti, kai ji atsiranda.

Dažniausiai ieškome būdo, kaip nemalonų pojūtį kuo greičiau sumažinti. Tempiame, masažuojame, šildome, ilsimės, atliekame mums žinomus pratimus. Ir šios priemonės tikrai gali padėti: sumažinti įtampą, pagerinti judesį ir suteikti palengvėjimą. Tačiau jeigu vis pastebime, kad poveikis trumpalaikis, galbūt verta pažvelgti kiek plačiau.

Įtampa kūne gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių. Kartais ją lemia pasikartojantys judesiai ar ilgai išlaikoma padėtis. Kartais viena kūno vieta perima daugiau darbo, nes kitur trūksta judesio, atramos ar jėgos. Įtakos gali turėti nuovargis, miego trūkumas, senesnės traumos, patiriamas stresas ir nervų sistemos būsena.

Fascijų tinklas taip pat nuolat prisitaiko prie to, kaip gyvename ir judame. Jis padeda perduoti jėgas tarp skirtingų kūno sričių, dalyvauja judesio ir kūno padėties jutime.

Kartais kūnas kartoja tą patį įtampos modelį todėl, kad tai šiuo metu yra jam pažįstamiausias būdas išsilaikyti, apsisaugoti ar atlikti judesį. Jeigu pečiai ilgą laiką padėjo kūnui išsilaikyti ar pasiruošti veiksmui, jie gali ir toliau kilti. Jeigu nugara įprato perimti daugiau darbo, ji gali tai daryti ir esant nedideliam krūviui. Jeigu tam tikro judesio vengiame dėl anksčiau patirto skausmo, kūnas gali iš anksto įsitempti dar tam judesiui neprasidėjus.

Tai nereiškia, kad skausmą turėtume ignoruoti. Jei jis naujas, stiprus, plintantis ar ilgai nepraeina, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Bet kai kalbame apie vis pasikartojančią, mums jau pažįstamą įtampą, galbūt verta ne tik ieškoti trumpalaikio palengvėjimo, bet ir savęs paklausti:

❓ Kada ši įtampa mano kūne dažniausiai atsiranda?
❓ Kokį judesį ar krūvį ji lydi?
❓ Ar pastebiu, kuri kūno vieta tuo metu dirba daugiau?
❓ Ar pastebiu, kur kūne trūksta atramos, judesio ar pasitikėjimo?
❓ Ką galiu pakeisti, kad mano kūnas turėtų kitą pasirinkimą?

Kartais kūnui reikia ne stipresnio tempimo, o aiškesnės atramos, ne dar vienos pastangos, o kitokio judesio, ne skubaus sprendimo, o daugiau laiko pajusti, kas iš tiesų vyksta.

Galbūt verta nebekovoti su kūne kylančia įtampa, o pradėti smalsiau klausytis, ką kūnas bando mums pasakyti.

Harmoniq – judesio ir garso studija Kaune 🌿

🧩 Kodėl kūnas keičiasi lėtai?

Kartais labai norisi greito rezultato. Pradedi mankštintis, darai pratimus, stengiesi, kvėpuoji, judi sąmoningiau ir lyg norėtųsi, kad kūnas jau po kelių kartų pasakytų: „Viskas, supratau, dabar judėsiu kitaip“.

Bet kūnas dažniausiai keičiasi ne taip greitai. Ir tai nereiškia, kad nieko nevyksta. Tiesiog kūnas labai ilgai mokėsi būti toks, koks yra šiandien. Jis prisitaikė prie mūsų darbo, sėdėjimo, telefono, vairavimo, streso, skubėjimo, miego trūkumo, pasikartojančių judesių ir, žinoma, prie mūsų emocinių įpročių – susitraukti, susilaikyti, patylėti, nutylėti, būti pasiruošus, laikyti pečius pakeltus, kvėpuoti trumpiau.

Tai, kas šiandien atrodo kaip įtampa, sustingimas ar ribotas judesys, dažnai yra ne vienos dienos rezultatas. Kūnas tiesiog ilgą laiką darė tai, ką galėjo, kad prisitaikytų. Todėl ir pokyčiui reikia laiko. Ne tam, kad kūną „perlaužtume“, o tam, kad jis pamažu įgytų naujos patirties. Kad pajustų kitokią atramą, kitokį judesio tempą, kitokį kvėpavimą, kitokią kryptį. Kad judesys nebūtų tik komanda kūnui, bet taptų informacija, kurią kūnas gali priimti.

🌀 Dažnai pirmiausia pasikeičia ne laikysena, o pojūtis.
🌀 Ne judesio amplitudė, o tai, kad judėti tampa laisviau.
🌀 Galbūt įtampa iš karto nedingsta, bet atsiranda daugiau aiškumo, kur ji kaupiasi.
🌀 Galbūt kūnas netampa „tobulas“, bet jis po truputį tampa labiau pažįstamas.

FAMO fascijų judesio praktikoje daug reikšmės turi pasikartojanti, švelni ir sąmoninga patirtis. Kai kūnas vėl ir vėl patiria, kad gali judėti be spaudimo, be skubėjimo, su atrama ir kvėpavimu, jis pamažu pradeda pasitikėti nauju judėjimo būdu. O tai, kas kartojasi ramiai ir nuosekliai, po truputį tampa nauju kūno įpročiu.

Kartais pokytis prasideda labai tyliai. Vieną dieną pastebi, kad lengviau atsikeli nuo kėdės, giliau įkvepi, mažiau keli pečius. Kad stovint norisi ne sustingti, o judėti. Kad kūne atsiranda daugiau vietos. Ir emociškai pasijunti tvirčiau ir saugiau.

Kūnas keičiasi lėtai ne todėl, kad jis nenori keistis. Dažnai jam tiesiog reikia pakankamai laiko, kad naujas judesys taptų saugus, pažįstamas ir savas.

Harmoniq – judesio ir garso studija Kaune 🌿

🧩 Kodėl laikysena nėra tik „tiesi nugara“?

Kai kalbame apie laikyseną, dažnai pirmiausia pagalvojame apie tiesią nugarą, atgal atvestus pečius, įtrauktą pilvą ir aukščiau pakeltą krūtinę.

Kartais užtenka išgirsti „išsitiesk“, ir mes iš karto pasitempiame, pakeliame galvą bei sustingstame truputį „taisyklingiau“. Bet pabandykime taip pastovėti ilgiau – tikėtina, kad atsiras keistas nerimas, padažnės kvėpavimas, pečiai vėl pradės kilti, o juosmenyje galbūt pajusime įtampą. O kiek tokioje padėtyje galime natūraliai pajudėti? 🤔

Žmogus gali stovėti tiesiai ir vizualiai atrodyti labai taisyklingai, tačiau kūnas tokioje padėtyje nebūtinai jaučiasi patogiai ir laisvai.

🌀 Laikysena nėra viena sustabdyta kūno forma. Ji nuolat keičiasi pagal tai, ką veikiame, kaip remiamės į žemę, kur krypsta mūsų žvilgsnis, kaip kvėpuojame, ar esame pavargę, skubantys, ramūs ar susikaupę. Vienaip stovime laukdami malonaus susitikimo, kitaip – po ilgos darbo dienos, dar kitaip – kai jaučiame įtampą ar nesaugumą.

Beje laikysena nėra ir vien nugaros padėtis. Jai įtakos turi tai, kaip pėdos remiasi į žemę, kaip išsidėsto ir juda dubuo, stuburas, šonkauliai bei galva, kaip dirba raumenys, kaip kvėpuojame ir kaip per fascijų tinklą įtampa perduodama iš vienos kūno vietos į kitą. Todėl pakelti pečiai, palinkusi galva ar įsitempęs juosmuo nepasikeis vien priminus sau „stovėk tiesiai“.

🪑 Kūnas gali būti jau seniai prisitaikęs prie sėdėjimo, darbo prie kompiuterio, vairavimo, žiūrėjimo į telefoną ar kitų nuolat pasikartojančių padėčių ir judesių. Vienos kūno vietos ima dirbti daugiau, kitos juda mažiau, ir tuomet tam tikra laikysena pamažu tampa pažįstama ir įprasta kūnui.

Fascijinio judesio FAMO praktikoje laikysenos nebandome sustingdyti į vieną „teisingą“ padėtį. Per judesį tyrinėjame, kur kūnas randa atramą, kaip juda stuburas ir šonkauliai, kaip į judesį įsitraukia kvėpavimas ir kiek pastangų kūnui reikia išsilaikyti.

✨ Kartais nedidelis pėdos padėties, dubens krypties ar kvėpavimo pokytis leidžia kūnui atsitiesti lengviau, be papildomo tempimo ir laikymo. Tada laikysena tampa ne poza, kurią reikia išlaikyti, o gyva pusiausvyra, prie kurios kūnas gali nuolat prisitaikyti.

Galbūt todėl svarbu klausti ne tik „ar mano nugara tiesi?“, bet ir:

🌿 Ar šioje padėtyje galiu laisvai kvėpuoti?
🌿 Ar jaučiu atramą po kojomis?
🌿 Ar kūnas gali judėti ir prisitaikyti?
🌿 Kiek pastangų man reikia, kad taip išsilaikyčiau?

Patogi laikysena kiekvienam žmogui yra savita ir nebūtinai atrodo vienodai. Svarbiausia, kad joje būtų atramos, judėjimo laisvės ir kuo mažiau nereikalingos įtampos.

Harmoniq – judesio ir garso studija Kaune 🌿

🧩 Dėmesys kūnui yra įgūdis.

Dažnai galvojame, kad savo kūną jaučiame savaime. Juk aš ir esu šitas kūnas, aš esu jame kiekvieną dieną. Vaikštau, sėdžiu, dirbu, sportuoju, keliu daiktus, skubu, pavargstu, miegu ir dar daug visko veikiu :). Bet būti kūne ir iš tikrųjų jį pastebėti – ne visada tas pats.

Kasdien mūsų dėmesys dažnai būna nukreiptas į išorę:
📝 ką dar reikia padaryti,
💬 kam atsakyti,
⏱️ kur suspėti,
📅 ką suplanuoti,
🤲 kuo pasirūpinti.

Kūnas tuo metu tarsi veikia fone. Jis laiko mus, prisitaiko, kompensuoja, įsitempia, bet mes jo signalus pastebime dažniausiai tada, kai jie jau tampa ryškūs - kai pradeda mausti kaklą, ar „surakina“ nugarą, lyg iš niekur atsiranda sąnarių maudimai, atsiranda nauji nepatogumai kūne, kurių iki tol nejaučiau. Kai supranti, kad kvėpavimas paviršinis, o pečiai pakilę taip seniai, kad tai jau atrodo įprasta.

Praktikuodami fascijų mankštas pamažu mokomės pastebėti, kur kūnui lengviau rasti atramą, kada judesys teka laisviau, o kur norisi paskubėti ir kvėpavimas tampa dažnas ir trumpas. Ir kaip kūnas ima judėti švelniau, kai jam suteikiame daugiau laiko.

Iš pradžių tai gali būti neįprasta. Kartais net sunkiau nei pats pratimas. Nes dėmesiui taip pat reikia praktikos. Bet po truputį atsiranda daugiau aiškumo. Pradedame greičiau pastebėti, kada kūnas įsitempia, kada judame per greitai ar kad sulaikome kvėpavimą. Atsiranda supratimas, kad kūnui reikia ne dar vienos pastangos, o trumpesnės pauzės, lėtesnio tempo ar daugiau atramos.

Dėmesys kūnui FAMO praktikoje nėra papildoma detalė. Jis tampa būdu judėti sąmoningiau, aiškiau pajusti savo ribas ir pamažu kurti švelnesnį santykį su kūnu.

Harmoniq – judesio ir garso studija Kaune 🌿

Judesio ir garso studija Harmoniq Nauja, jauki boutique studija Kauno širdyje – Žaliakalnyje.
Mūsų erdvėje vyksta:
🌿 Mažų grupių, porų ir asmeninės treniruotės;
🌿 Nirvana fitness užsiėmimai ir FAMO mankštos;
🌿 Garso terapija su gongais ir dubenimis;
🌿 Atliekami Kobido veido masažai.

🧩 Kūnas nėra projektas, kurį reikia sutvarkyti.

Kartais į mankštą ateiname ne tik su sustingusiu kūnu, bet ir su labai aiškia vidine nuostata: dabar jau tikrai susiimsiu, nes reikia susitvarkyti kūną. Reikia, kad nugara būtų tiesesnė, pečiuose būtų mažiau įtampos, klubai būtų lankstesni, krūtinė atviresnė. Reikia stipresnio kūno. Pagaliau reikia pradėti „normaliai“ judėti.

Ir tada mankšta gali tapti dar viena vieta, kurioje save vertiname, lyginame ir bandome pataisyti. Kitaip tariant, bandome tapti kažkuo kitu, nei esame dabar.

FAMO praktikoje į savo kūną mokomės pažvelgti kitaip - mano kūnas nėra projektas, kurį reikia sutvarkyti pagal vieną „teisingą“ formą. Jis yra gyva, jautri, daug metų prie mano gyvenimo prisitaikiusi sistema: prie darbo, ilgų valandų kėdėje ar prie konvejerio, nuolatinio skubėjimo, per mažo poilsio ir per dažnai patiriamo streso.

Taip pamažu atsiranda laikysenos ir judėjimo įpročiai: laikyti pečius pakeltus, kūprintis, kvėpuoti trumpiau, judėti tik taip ir tiek, kiek reikia kasdienėje rutinoje. Tai nereiškia, kad nieko nereikia keisti. Bet pokytis gali prasidėti ne nuo kovos su kūnu, o nuo smalsesnio klausimo: ką mano kūnas jau moka, kur jis jau turi resurso, nuo ko šiandien galiu pradėti?

Kartais pradžia būna labai maža:
👣 Aiškiau pajusti pėdas,
🐢 Leisti judesiui vykti lėčiau,
⚖️ Pastebėti, kad vienoje pusėje kūnas juda kitaip nei kitoje,
🌬️ Atrasti padėtį, kurioje kvėpuoti lengviau.
🤲 Pajusti, kad kūnas nebūtinai turi būti verčiamas — jis gali būti kviečiamas.

Man FAMO tuo ir artima: šioje mankštoje kūno nestumiu į iš anksto sugalvotą idealą. Aš mokausi jį pažinti, pajausti, suprasti. Gerbti savo kūno patirtis ir pamažu kurti daugiau laisvės judesyje.

Jei ir tau norisi švelniau pažinti savo kūną, kviečiu į FAMO praktiką Harmoniq studijoje.

Harmoniq – judesio ir garso studija Kaune 🌿

🧩 Kodėl mankštoje svarbu ne tik judėti, bet ir stebėti kūną?

Dažnai, atėję į mankštą, galvojame apie patį judesį: ką reikės daryti, kiek kartų kartoti, ar pavyks teisingai atlikti pratimą. Bet FAMO praktikoje svarbu ne tik atlikti pratimą. Svarbu pastebėti, kaip kūnas į jį reaguoja:

🔗 Ar judesys vyksta lengvai?
🔗 O gal kūnas iš karto įsitempia?
🔗 Arba norisi pratimą atlikti skubant?
🔗 Ar judant atsiranda aiškesnis pojūtis, kur kūnas juda drąsiau, o kur dar saugosi?

Kartais žmogus ateina su labai konkrečiu pojūčiu: „jaučiu kaklą“, „tempia nugarą“, „sunku atsitiesti“. FAMO praktikoje toks pojūtis tampa pradžios tašku ir kvietimu pažvelgti atidžiau į savo kūną. Judesio metu išryškėja dalykai, kurių ramybės būsenoje kartais nepastebime:

💡 Vienas judesys gali atrodyti pažįstamas.
💡 Kitas – keistas, neįprastas.
💡 Trečias – per greitas.
💡 Dar kitas – netikėtai lengvas.

Būtent čia ir prasideda stebėjimas. Ir tada mankšta tampa ne tik pratimų atlikimu, bet ir kūno pažinimu. Pamažu pradedame geriau suprasti, kokie judesiai kūnui suteikia daugiau aiškumo, paslankumo, lengvumo.

FAMO praktikoje šis stebėjimas labai svarbus, nes kiekvienas žmogus ateina su savo istorija, įpročiais, jautrumu ir skirtingomis kūno patirtimis. Todėl judesys čia nėra mechaniškas pakartojimas. Jis tampa būdu geriau pažinti savo kūną.

Harmoniq – judesio ir garso studija Kaune 🌿

🧩 Kodėl ne visada užtenka tiesiog prasitempti?

Kai kūnas sustingęs, dažniausiai norisi prasitempti:

• patempti nugarą;
• palenkti kaklą;
• ištiesti rankas;
• pajudinti pečius.

Ir akimirkai tikrai pasidaro lengviau.

Bet dažnai pastebime, kad palengvėjimas trunka trumpai ir vėl norisi pakartoti tuos pačius judesius.

Kodėl taip atsitinka? Ar tai susiję su mūsų fascijų sistema?

Taip, gali būti susiję. Fascijai svarbus ne tik tempimas. Ji nėra tik audinys, kurį reikia „pailginti“.

Svarbu:

• kad audiniai galėtų slysti vieni kitų atžvilgiu;
• kad kūnas turėtų elastingumo – gebėtų ne tik pailgėti, bet ir grįžti;
• kad judesys vyktų įvairiomis kryptimis, o ne tik pirmyn ir atgal;
• kad kūnas jaustų, kur yra atrama, kur įtampa, o kur judesys stringa.

Stipresnis tempimas kartais gali trumpam suteikti daugiau erdvės. Bet jeigu kasdien vėl grįžtame į tas pačias padėtis – kėdę, telefoną, pakeltus pečius, paviršinį kvėpavimą – kūnas gana greitai grįžta ir prie seno judėjimo įpročio.

Todėl FAMO mankštoje nebandome kūno tiesiog stipriau pratempti.

Judame taip, kad kūnas gautų daugiau informacijos.

👉 Slydimo.
👉 Krypties.
👉 Ritmo.
👉 Elastingumo.
👉 Kvėpavimo.
👉 Aiškesnio kūno pojūčio.

Kartais kūnui reikia ne dar vieno stipraus tempimo, o judesio, kurį jis gali priimti be pasipriešinimo.

Tada po truputį atsiranda daugiau paslankumo.
Daugiau lengvumo.
Daugiau pasitikėjimo judesiu.

Harmoniq – judesio ir garso studija Kaune 🌿

🧩 Kas nutinka fascijai, kai mažai judame?

Mūsų kūnas labai protingas. Jis nuolat prisitaiko prie to, kaip gyvename: sėdime, stovime, dirbame, žiūrime į telefoną, kvėpuojame ar ilsimės.

Jeigu daug laiko praleidžiame vienoje padėtyje, kūnas prie jos pamažu pripranta.

Daug laiko praleidžiame kėdėje – kūnas prisitaiko prie sėdėjimo.

Dažnai žiūrime į telefoną palenkę galvą žemyn – kaklas, pečiai ir viršutinė nugaros dalis pamažu pripranta prie tokios padėties.

Jeigu kasdien judame tik viena kryptimi, bet retai pasisukame, pasilenkiame į šoną, siekiame ranka toliau ar aukščiau, kūnas ima naudoti vis mažiau judėjimo krypčių.

Vis rečiau keliame rankas aukštyn – pečių juosta tampa mažiau paslanki.

Mes nuolat skubame, o mūsų kūnas tarsi lieka starto pozicijoje: visuomet pasiruošęs, įsitempęs, "bijantis" giliai kvėpuoti.

Fascijinis tinklas taip pat reaguoja į mūsų kasdienybę. Jam reikia judesio, krypties, slydimo, elastingumo. Kai mažai judame, audiniai gali tapti mažiau paslankūs, kūnas kietesnis, o judesiai riboti.

Kūnas apie judesio trūkumą dažnai praneša per kasdienius pojūčius. Ryte, išlipus iš lovos, pirmiesiems žingsniams kartais reikia daugiau pastangų. Po ilgesnio sėdėjimo norisi atsitiesti, pasirąžyti, pajudinti pečius, kaklą, juosmenį. Atrodo, nieko ypatingo neįvyko, bet kūnas jau lyg sunkesnis, kietesnis, mažiau paslankus.

Tai nebūtinai reiškia, kad kūnas „sugedo“. Dažnai jis tiesiog parodo, prie ko buvo priverstas prisitaikyti.

FAMO praktikoje kūnui suteikiame kitokios informacijos: daugiau krypčių, daugiau sąmoningo judesio, daugiau kvėpavimo, daugiau dėmesio toms vietoms, kurios ilgai buvo tarsi pamirštos.

👉 Judame įvairiomis kryptimis.
👉 Deriname judesį su kvėpavimu.
👉 Ieškome ne jėgos, o aiškesnio kūno pojūčio.
👉 Pamažu grąžiname kūnui daugiau paslankumo ir lengvumo.

Harmoniq – judesio ir garso studija Kaune 🌿