Vieno rato klubas

Ruduo yra geriausias sezonas užsiimti vienračių sportu, todėl, kad žemė turi natūralų paminkštinimą kritimui - lapus 🍁😁
Džiugu tai, kad tas paminkštinimas dar ir gražus 💛

Trumpa istorija apie pirmajį pasivažinėjimą po apylinkes. Vasarai artėjant į galą, reikėjo išmėginti vienračio ir savo galimybes įveikiant distanciją, o ne sukiotis ir mokintis vietoje. Teko po kaimuką važinėtis gatvėmis, prasilenkti su keliomis mašinomis. Greitis buvo apie 10km/h. Pirmasis kilometras užkėlė širdies ritmą ir gan išvargino, tačiau po to pripratau ir sekantys kilometrai atrodė lengvai įveikiami. Pasivažinėjimo metu, bandant užsimauntinti teko ir nusiversti ant žemės, todėl nuo šiol važinėsiu su pirštinėmis :D realiai mano antras kritimas ne ant kojų, pirmasis buvo besimokinant. Kelio danga buvo ne pats geriausias asfaltas, tačiau vienratis susitvarkė. Buvo naudotas 24 colių vienratukas, kompanijoj važiavo ir dviratis, kuris man patarė gatves su geresniu asfaltu. Deja dviračiui teko gan lėtai minti, kad aš neatsilikčiau. All in all skaičiai nėra įspudingi, tačiau jie jau yra :D o vienratis vis labiau kabina...