Relax group Panevėžys - Baidarių nuoma Panevėžyje

Ekspedicijos pabaiga – nuspręsta daugiau nebelaukti
Deja, ši kelionė baigiasi ne taip, kaip buvo planuota.
Vienas ekspedicijos dalyvis leidimą plaukti pasienio ruožu gavo, tačiau antrasis jo taip ir nesulaukė. Laukta pakankamai ilgai, o prieš akis – savaitgalis, per kurį leidimo tikėtis praktiškai nebėra galimybių.
Todėl priimtas sunkus, bet neišvengiamas sprendimas – daugiau nebelaukti ir ekspediciją baigti.
Laukti iki kitos savaitės reikštų prarasti visą likusį laiką, skirtą šiam tikslui įgyvendinti. Atostogos baigiasi, netrukus teks grįžti į darbus, todėl tęsti kelionę jau nebebūtų kada.
Ir turbūt apmaudžiausia tai, kad šios ekspedicijos nesustabdė nei nuovargis, nei priešpriešinis vėjas, nei lietus, nei baidarę semiančios Nemuno bangos. Milvydas ir Kęstas buvo pasiruošę plaukti toliau. Jėgų buvo. Ryžto taip pat.
Tačiau kelionę sustabdė vienas laiku negautas leidimas.
Per aštuonias dienas Milvydas ir Kęstas įveikė didžiulį kelią – nuo Smiltynės palivarko prieplaukos Nevėžiu iki Nemuno ir juo vis arčiau Baltijos jūros. Buvo sunkios dienos, stiprus priešpriešinis vėjas, didelės bangos, lietus, nuovargis, netikėti susitikimai ir daugybė akimirkų, kurios liks atmintyje visam gyvenimui.
Baltijos jūra šį kartą liko nepasiekta. Tačiau tai, ką šie du narsūs vyrai jau padarė, niekur nedingsta.
Mes ir visi, kurie sekė šią nepaprastą kelionę, nuoširdžiai didžiuojamės Milvydu ir Kęstu bei tuo, ką jie padarė. Jie parodė, kiek daug galima pasiekti turint drąsos, ištvermės, ryžto ir noro eiti iki galo.
Šį kartą jų nesustabdė nei vėjas, nei bangos, nei nuovargis. Kelionę sustabdė aplinkybės ir laikas.
Tačiau galbūt tai dar ne pabaiga. Galbūt tai tik pirmasis šios istorijos skyrius.
Nuo Smiltynės palivarko iki Baltijos jūros šį kartą pritrūko ne valios. Pritrūko laiko.
Didžiuojamės jumis, Milvydai ir Kęstai. Ir ačiū už kelionę, kurią visi galėjome išgyventi kartu su jumis. 🛶🌊💙

Aštuntoji diena – priverstinė pauzė
📍 Poilsiavietė Panemunių regioniniame parke
Aštuntoji ekspedicijos diena prabėgo be irklų mostų. Visa diena buvo skirta poilsiui ir laukimui.
Nors fiziškai tęsti kelionę jau buvo galima, ekspediciją ir toliau stabdė pasienio formalumai. Vienam įgulos nariui leidimas plaukti pasienio ruože jau buvo išduotas, tačiau antrasis vis dar laukė atsakymo. Dėl šios priežasties ekipažas nusprendė nerizikuoti ir nepažeisti nustatytos tvarkos.
Po kelių intensyvių dienų toks sustojimas buvo naudingas ir pačiam organizmui. Sukauptos jėgos pravers artėjančiuose Nemuno ruožuose, kuriuose dar laukia nemažai iššūkių.
Kartais ekspedicijos sėkmę lemia ne tik ištvermė ar ryžtas, bet ir kantrybė. Šiandien svarbiausia buvo išlaukti – kad rytoj, gavus visus reikalingus leidimus, kelionė Baltijos jūros link galėtų tęstis be jokių kliūčių. 🛶

Septintoji diena – netikėta kliūtis pasienio ruože
📍 Panemunių regioninis parkas
Septintąją ekspedicijos dieną kelionę sustabdė ne gamtos stichijos, o teisiniai reikalavimai.
Plaukiant Nemunu pasienio ruožu paaiškėjo, kad šiame ruože būtinas leidimas būti pasienio zonoje. Ekspedicijos dalyviai tokio leidimo neturėjo, todėl teko nutraukti kelionę ir vykti į pasienio užkardą.
Ten buvo užpildytas prašymas išduoti leidimą tęsti ekspediciją. Nuo vakar laukiama, kol prašymas bus apsvarstytas ir bus priimtas sprendimas.
Kol kas ekspedicija sustojo įrengtoje poilsiavietėje Nemuno pakrantėje. Ši priverstinė pauzė tapo galimybe atgauti jėgas ir pasiruošti tolimesniam žygiui, tikintis, kad leidimas netrukus bus gautas ir kelionė Baltijos jūros link galės būti tęsiama.
Kartais ilgiausiose ekspedicijose didžiausias išbandymas būna ne priešpriešinis vėjas ar bangos, o netikėtai iškilę formalumai. Tačiau tai taip pat tampa kelionės istorijos dalimi. 🛶

Šeštoji diena – Nemunas parodė charakterį.
Šeštoji ekspedicijos diena tapo vienu rimčiausių išbandymų nuo pat kelionės pradžios. Vos įplaukus į atviresnę Nemuno vagą pasitiko stiprus priešpriešinis vėjas. Upė įsisiūbavo, o bangos nuolat daužė baidares. Kiekvienas irklo mostas reikalavo daugiau jėgų nei ankstesnėmis dienomis.
Nepaisant sunkių sąlygų, aplink atsivėrė vieni gražiausių Nemuno vaizdų – aukšti Vilkijos šlaitai, senamiesčio panorama, bažnyčios bokštai ir žaliuojantys krantai priminė, kokia įspūdinga yra Lietuvos didžioji upė.
Važiuojantys pakrantės keliais žmonės dažnai signalizuodavo automobiliais ir pakeldavo ranką palaikydami. Tokie trumpi gestai suteikdavo naujų jėgų.
Ne vienas pakrantėje sutiktas žvejys smalsiai paklausdavo:
– Iš kur plaukiate?
Išgirdę atsakymą, kad kelionė prasidėjo Panevėžyje, jie nustebę tik palinguodavo galvas. Tokiomis akimirkomis dar labiau supranti, kokį kelią jau pavyko įveikti.
Ši diena nebuvo pati lengviausia, tačiau būtent ji dar kartą įrodė, kad tokiose ekspedicijose svarbiausia ne greitis ar kilometrai. Svarbiausia – nepasiduoti, kai Nemunas ima tikrinti tavo valią.
32,46 kilometro įveikti prieš vėją ir bangas – dar vienas žingsnis Baltijos jūros link. 🛶🌊💪

Penkta diena. Nemunas pasitiko plačiais vandenimis
Penktoji ekspedicijos diena tapo simboline riba. Už nugaros liko ištikimasis Nevėžis, o prieš akis atsivėrė didžiausia Lietuvos upė – Nemunas.
Vos įplaukus į jo vandenis viskas pasikeitė. Upė tapo platesnė, gilesnė, atsirado bangos, o krantai iškilo aukštais šlaitais. Vienur dunksojo seni piliakalniai, kitur ant kalvų puikavosi sodybos, modernūs namai ir prieplaukos. Kiekvienas posūkis dovanojo naują vaizdą.
Diena pareikalavo daugiau jėgų – platesnėje upėje jautėsi ir vėjas, ir didesnė vandens erdvė. Tačiau kartu atsirado ir ypatingas jausmas: Baltijos jūra jau nebebuvo tik svajonė. Kelias iki jos tapo aiškus ir tikras.
Vakare palapinė išdygo žalioje Nemuno pievoje. Aplink tyliai ganėsi avys, virš vandens slinko debesys, o saulė pamažu leidosi už horizonto. Tą vakarą nebereikėjo daug kalbų – kiekvienas suprato, kad didžiausia kelionės dalis dar priešakyje, bet svarbiausias žingsnis jau žengtas.
Nemunas priėmė keliautojus. O jie priėmė Nemuno iššūkį. 🌊🛶

🚣 Baltijos link | 4 diena
Ketvirtoji diena dar kartą priminė, kad tikros ekspedicijos retai būna lengvos.
Po vakarykščio varginančio plaukimo prieš vėją šįkart keliautojus pasitiko permainingas oras – saulę keitė tamsūs debesys, o lietus ne kartą privertė apsivilkti lietaus apsiaustus. Tačiau kelionė nesustojo nė akimirkai.
Per dieną jie įveikė dar 24 kilometrus, artėdami prie Kauno ir Nemuno. Kiekvienas nuplauktas kilometras vis labiau priartina prie Baltijos jūros.
Pakeliui netrūko gražių akimirkų – ramios Nevėžio pakrantės, laukinė gamta, smėlėti krantai, ganyklose besiganančios karvės ir įspūdingi medžiai, kurių šaknys tarsi apkabinusios upės krantą. Tokie vaizdai primena, kad Lietuva nuo vandens atrodo visai kitaip.
Vakare laukė dar vienas nuotykis – nakvynė laukinėje smėlio salelėje. Paprasta palapinė, upės ošimas ir gamta aplink – kartais būtent tai tampa didžiausia prabanga.
🌊 Jau keturios dienos irkluose. Už nugaros – daugiau kaip 110 kilometrų, o prieš akis – Nemunas ir kelias link Baltijos.
Nuotykis tęsiasi... 🚣💙

🚣 Baltijos link | 3 diena
Trečioji kelionės diena priminė, kad gamta pati diktuoja savo taisykles.
Nors oras iš pirmo žvilgsnio buvo puikus, visą dieną teko irkluoti prieš stiprų priešpriešinį vėją. Kiekvienas kilometras pareikalavo gerokai daugiau jėgų nei ankstesnėmis dienomis. Vyrai juokavo, kad kartais atrodė, jog upė leidžia plaukti į priekį, o vėjas bando grąžinti atgal.
Pakeliui jie praplaukė Kėdainius, grožėjosi Nevėžio pakrantėmis, senaisiais tiltais ir užtvankomis. Tačiau gražūs vaizdai šįkart buvo tik trumpas atokvėpis tarp sunkių irklo mostų.
Net ir užklupęs vasariškas lietus nesustabdė kelionės – apsivilkę lietpalčius jie tęsė žygį toliau. Tokiose ekspedicijose svarbiausia ne idealus oras, o ryžtas judėti pirmyn.
💪 Trečioji diena įrodė, kad kelionę kuria ne tik saulėtos akimirkos, bet ir išbandymai. O būtent juos įveikus nuotykis tampa dar vertingesnis.
🌊 Baltija jau arčiau nei vakar. Irklai juda pirmyn – nepaisant vėjo, lietaus ar nuovargio.
Tęsinys rytoj... 🚣

🚣‍♂️ Kelionė į Baltiją. 2 diena.
Antroji diena parodė tikrąjį upės charakterį. Per dieną įveikta 27,44 km, tačiau kilometrus šiandien skaičiavo ne tik irklai, bet ir kantrybė.
Siauri ruožai, akmenuotos seklumos ir vietos, kur baidarę teko nešti per riedulius, priminė, kad gamta savo taisyklių nekeičia. Tačiau būtent tokios akimirkos ir tampa geriausiais kelionės prisiminimais.
Pakeliui nustebino stačias smėlio skardis, kuriame įsikūrusi gausi krantinių kregždžių kolonija – šimtai mažų urvelių, pilnų gyvybės. Tokius vaizdus gali pamatyti tik keliaudamas upe.
Vakare – trumpas poilsis hamakuose po medžių laja. Rytoj laukia nauja diena, nauji kilometrai ir dar vienas žingsnis link Baltijos.
Tikslas tas pats – Baltijos jūra. O nuotykiai tik prasideda. 🌊💪

🚣 Baltijos link | 1 diena
Pirmoji para įveikta! 💪
Po starto iš Smiltynės palivarko prieplaukos vyrai sėkmingai įveikė pirmąjį kelionės etapą – per dieną nuplaukta beveik 30 kilometrų.
Kelias dovanojo visko: ramius Nevėžio vingius, smėlėtus krantus, laukinę gamtą, ančių šeimynas ir pirmuosius nuotykius. Pietūs buvo paprasti, bet kelionėje tokie skaniausi – lašinukai, šviežia duona ir agurkas gamtos apsuptyje. 🥓🥒
Vakare įsikurta nakvynei poilsio pavėsinėje. Miegmaišiai ištiesti ant suolų, nuo uodų saugo tinkleliai, o virš galvos – vasaros dangus. Tokiose kelionėse prabanga tampa ne viešbutis, o ramus vakaras po dienos irklavimo.
Iki Baltijos dar ilgas kelias, tačiau svarbiausia – gera nuotaika, ryžtas ir sėkmingai įveikta pirmoji diena.
🌊 Pirmieji 30 kilometrų jau už nugaros. Nuotykis tik įsibėgėja!
Sekite kelionę – rytoj pasidalinsime antrosios dienos įspūdžiais. 🚣💙