27/01/2021
Kaip pakeisti savo dieną, jog ji taptų džiaugsmingesnė?! 😊
Pastaruoju metu manęs nebetenkina, kad nepajėgiu suvaldyti laiko. Imu nepastebėti kaip prabėga diena... Nepasigrožiu momentais, kuriais anksčiau grožėdavausi... Pamirštu gera linkinčius darbus arba dažniausiai jiems pritrūkstu laiko... Ir nepaisant to, kad turiu savo mėgiamą praktiką, jaučiuosi nepakankamai žvali.
Bandau ieškoti priežasčių...
Suprantu, jog mane stiprinusios veiklos nejučia persikėlė į namus. Kvėpavimo praktika, mankšta, darbas, šeimininkavimas – viskas namuose. O buvimas lauke tapo trumpesnis ir retesnis, reaguojant į savijautą - nepakankamas.
Žinoma, galiu šią situaciją priimti kaip laikiną, kurią atnešė pandemija ir iki šv. Kalėdų tvyrojusi tamsa. Tačiau šį kartą atėjo mintis paanalizuoti šią situaciją ir pabandyti pagauti LAIMĘ, kuri ėmė slysti man iš rankų.
Tad jei Tu panašiai jautiesi ir nori kažką pakeisti savo dienoje bei geriau jaustis ir džiaugsmingiau Gyventi – Keliaukime drauge!
Nuo ko pradėti?
Pirmiausia turiu žinoti kas manęs netenkina arba ką norėčiau pakeisti savo dienoje? Jeigu sunku sau atsakyti į šiuos klausimus, tuomet juos užduodu tol, kol gaunu atsakymą.
Taip pat turiu žinoti ko siekiu?
Tada pabandau prisiminti, kas sunkiais gyvenimo momentais mane stiprina? Kur būdama(as), ką veikdama(as) geriausiai jaučiuosi?
Mano patirtis🥰
Man gerąją, pozityviąją energiją suteikia vaikščiojimas, kvėpavimas, mankštinimasis gryname ore. Noriu pabrėžti, jog būtent rytinis laikas, praleistas gryname ore, atneša didžiausią naudą visai dienai ir gerai savijautai. Tokie rytai padeda geriau struktūruoti dieną. Padeda būti žvalesniais, mažiau pavargti ir maloniau atlikti būtinuosius ir kitus namų ruošos darbus.
Todėl suvokusi, jog turiu susigrąžinti rytinį energijos suteikiantį laiką, iš vakaro numatau kelintą valandą kelsiuosi. Numatau kas mane pavaduos pusryčių ruošoje. Jei mano darbo diena prasideda 9 val., prieš 7 val. išeinu iš namų. Į juos grįžtu 8 val., vieną valandą praleidusi gamtoje. Pradžioje tai darau vieną kartą savaitėje. Po to pagal galimybes ir norą pridedu dar po kartą žinodama, jog patinkančią veiklą svarbu reguliariai tęsti. Puiku gerąją patirtį fiksuoti dienoraštyje, atkreipiant dėmesį į savijautą, patikusius momentus ir į tai, ką norėčiau daryti kitaip.
Ką tuomet darau? Tiesiog einu. Pagal savijautą spartesniu ar lėtesniu tempu. Ėjimui pasirenku artimiausią žalumos turinčią vietovę ar šalia esantį stadioną. Pradžioje jaučiu kaip būnu dar nepabudusi, kūnas sustingęs. Tačiau imu stebėti gamtą. Pabandau pajausti orą... Vėją... Pastebiu žemės paviršių... Medžius... Pabandau tai pajausti savo kūnu. Ir jei neturiu supratimo ką tai reiškia, bandau bent turėti tokį ketinimą. O vėliau užduodu sau klausimą: kaip aš jaučiuosi?
Eidama perkeliu dėmesį į kvėpavimą, tekantį po nosimi. Pajaučiu jo švelnų tekėjimą. Vėliau pastebiu kvėpavimo tėkmę savo kūne. Ją išduoda kylantis ir besileidžiantis kvėpavimas pilvo, šonkaulių srityse.
Pasidžiaugiu, kad tokiu būdu mokausi mezgti ryšį su savimi, mokausi jausti, suvokti savo kvėpavimą bei atpažinti jausmus. Prisimenu žinomo kvėpavimo technikų mokytojo D. Brulė žodžius: ,, Kuo sąmoningesnis esi stebėdamas savo kvėpavimą, tuo sąmoningesnis subtiliuosiuose dalykuose“.
Vėliau pastebiu kaip vis labiau kūnas budinasi ir tampa žvalesnis. Kaip žingsniai savaime spartėja, kvėpavimas laisvėja. Mintys rimsta, aiškesni tampa jausmai, didėja pasitikėjimas ir atsiranda pilnatvės jausmas. Širdis ima džiaugtis. Ji taria padėkos žodžius Sau, Gamtai, Artimiesiems, Naujai dienos pradžiai.
Galbūt mano patyrimas pasitarnaus ir Tau?! Pabandyk, juk švinta jau anksčiau!
Su šiltais linkėjimais Gyvenimui Kvėpuojant ❤️