Tradicinio Jang Stiliaus Taidzi Mokykla

NEDARYKIME MISTIKOS IŠ YIN IR YANG

Vy Ky Džino pastebėjimas:
Taidzi naudojami terminai yin ir yang neretai paverčiami kažkokiu mistišku dalyku. Skirtingai nuo žodžių, kurie nusako konkrečius dalykus, tokius kaip stalas ar kėdė, yin ir yang yra sąvokos, reiškiančios priešingybes, susijusias viena su kita: aukštyn ir žemyn; priekinis ir galinis; vidinis ir išorinis; teigiamas ir neigiamas; vyriškas ir moteriškas; tamsus ir šviesus ir t.t. Jos ir skiriasi, ir papildo vienas kitą. Todėl jų egzistavimas ir tarpusavio ryšys iš tiesų yra visai ne mistinis, o mokslinis reiškinys.
Taidzi esmė slypi paprastume – juoda ir balta. Visai nereikia nuspalvinti jos ezoteriškais atspalviais.
-------
Prie to paties norėtume pastebėti, kad nederėtų daryti mistikos ir iš paties taidzi. Kiekvienoje srityje ištobulėjus galima pasiekti įspūdingų rezultatų, kurie su tuo nesusidūrusiems žmonėms atrodys sunkiai įtikėtini, beveik stebuklingi - nu tiesiog mistiški. N. Paganinis buvo taip įvaldęs smuiką, kad amžininkai net manė jį sudarius sutartį su velniu - taip jiems buvo neįtikėtina. Visgi, muzika yra mums daugiau ar mažiau pažįstama sritis, tuo tarpu taidzi yra kažkas egzotiška ir dažnai pirmą kartą matoma. Juo lengviau tada galima pradėti tokį dalyką mistifikuoti.

Kitas dalykas - labai jau vilioja iškart pasiekti to mistiško rezultato, apie kurį pasiskaitome ar pamatome kur nors demonstruojant. Regis, pradėsi treniruotis ir iškart įgysi stebuklingų galių, išgysi nuo visų ligų, tapsi nemirtingas ar imsi svaidyti žmones per atstumą. Bet juk atėję į pirmą smuiko pamoką mes nemanome, kad po savaitėlės jau mokėsime groti kaip Paganinis.

Tas pats ir taidzi. Iš pradžių nuolatinės pamokos, treniruotės ir tiesiog darbas, o tada po kiek laiko gal ir ims pasirodyti šiokie tokie rezultatai. Dar daugiau - taidzi mokymo metodologijos kol kas nėra tiek smarkiai ištobulintos kaip smuiko ar kito mums labiau pažįstamo dalyko, dėstomo aukštosiose mokyklose. O ir labai neįprastas mums tai dalykas - reikia išmokti mąstyti kitokiomis kategorijomis, negu esame įpratę.
O tai, aišku, suteikia daugybę pagundų viską mistifikuoti.

Bet gera žinia yra ta, kad nieko mistiško čia nėra. Viskas yra pasiekiama paprastam mirtingajam. Kiekvienam iš mūsų. Tereikia noro ir pasiryžimo. O tada - treniruotis (patartina bent jau kasdien :) ) Ir mažiau svaigti apie paslaptingus yin ir yang, či tekėjimą, atsiveriančias čakras ir nemėgiamų partnerių nusprigtavimus per atstumą. Tai padeda treniruotėms. 😉

TAIDZI AR CIGUNAS?

Taigi, dažnas klausimas - kuo skiriasi taidzi nuo ciguno, ar išvis kuo nors skiriasi, o jei skiriasi tai kuo ir ką tada labiau apsimoka daryti - taidzi ar ciguną, o gal reikia papildyti vieną kitu?

Pradėkime nuo to, kas yra cigunas. Lietuviškai mes net neturime aiškaus termino šiam dalykui nusakyti. Rusiškoji tradicija, kuri pas mus atkeliavo anksčiau, transkribavo kinišką žodį kaip Cigun, todėl ir mes po senovei vadiname tai Cigunu. Vakarietiškoji tradicija iš pradžių rašė taip kaip paveikslėlyje - Chi Kung, tai mes sakytume Čikungas. O dabartinė oficiali pinyin tradicija rašo Qi Gong - mes tartume Čigongas.

Tuo tarpu patys kinai taria taip kaip jie taria - nė viena iš šitų sistemų tiksliai to tarimo neatspindi. Todėl, vadinkite šį reiškinį kaip panorėję, kaip pavadinsi - nepagadinsi, vis tiek kalbame apie tą patį dalyką. Šiame straipsnyje įprastumo dėlei vainsime jį Cigunu.

Taigi, tai yra du žodžiai Qi ir Gong, kurie reiškia "Či" (taip, taip, tą pačią mistišką energiją Či, kurios niekas nesugeba tiksliai apibūdinti ir nusakyti), o Gong reiškia "darbas". Grubiai paėmus, tas žodis reiškia "darbas su Či".

Pats terminas buvo pradėtas vartoti tik XX a. viduryje ir juo norėta nusakyti visą tą didžiulę gausą sveikatingumą, ilgaamžiškumą, dvasinį tobulėjimą ir kt. dalykus kultivuojančias pratimų sistemas, kurių Kinijoje buvo be galo daug. Anksčiau įprastesnis terminas tokiems pratimams nusakyti buvo Daoyin, bet Cigunas apėmė dar platesnį spektrą - be to buvo oficialiai įteisintas Kinijos kompartijos, o čia jau nepasiginčysi.

Tokiu būdu bendru ciguno vardu buvo pradėti vadinti daugybė kartais ganėtinai skirtingų pratimų sistemų. Ir atsirink tu žmogau, kas ten prie ko, jeigu visos tavo žinios tik tokios, kad yra kažkoks cigunas ir gal būtų įdomu juo užsiimti. Ne veltui vėliau, kai kompartijos politika pasidarė kiek laisvesnė, kai kuriuos ciguno sistemos ėmė labai priešintis, kad jas vadintų cigunu - juk visi mes norim būti išskirtiniai, ar ne?

Vis dėlto, tam tikros tiesos tame ciguno pavadinime yra - tokios sistemos išties dažniausiai dirba su či - kitaip tariant, kultivuoja vidinius procesus.

O dabar pereikime prie to, koks čia skirtumas ar sąryšis su taidzi. Taidzi tiesiog yra kovos menas, kuris paremtas "darbo su Či" principais. O svarbiausia, ką tamsta turi išmokti treniruodamasis taidzi, yra ištobulinti ir įvaldyti vidinius procesus (darbą su Či, taip sakant), antraip ir jokio kovos meno nebus. Taigi, iš esmės Tadzi irgi yra Cigunas.

Pagrindinis skirtumas vis dėlto yra ne tai, kad taidzi yra kovos menas, o cigunas ne. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad taidzi, be darbo su įprastiniais vidiniais procesais, daro dar vieną labai svarbų ir unikalų dalyką - kultivuoja atpalaiduotą jėgą, kurią galima išleisti ir (jei jau išties yra toks reikalas :) ) panaudoti kovai.

Šiuo metu į realią kovą daugelis taidzistų ir ištisų mokyklų nebežiūri taip rimtai kaip kaidaise, nes kai į darbą paleidžiami pistoletai, tada ir atpalaiduotos jėgos neretai bejėgės ką nors pakeisti. Vis dėlto galimybė kultivuoti ir išleisti šią jėgą yra labai vertinga vien dėl to fakto, kad tokiu būdu galima pasitikrinti, ar mokinys teisingai treniruojasi.

Atpalaiduotą jėgą įmanoma generuoti ir išleisti tik tokiu atveju, jei esi gerai sustatęs kūno struktūrą, tinkamai atsipalaidavęs ir įvaldęs vidinius procesus - grimzdimą (Song), pajautimą/suvokimą (Yi), Či vedimą per kūną. Kai taidzi mokiniai daro stumiančias rankas, viskas iškart pasijaučia - ar šie dalykai yra, o gal kažkurioje vietoje kas nors neveikia (paprastai dažniausiai neveikia :) ). Todėl taidzi mes turime unikalią ir labiai svarbią galimybę pasitikrinti, ar viską darome teisingai.

Darant stumiančias rankas galima suvokti daug dalykų: kurioje vietoje lūžta tavo struktūra, kur užsirakinę sąnariai, kur susikaupę įtampos ir galiausiai, kaip teka tavo energija, t.y. kaip veikia tavo vidinis procesas (gal, pvz, jis išvis neveikia :) ). Jei tokios galimybės neturėtume, yra labai nemaža tikimybė, kad stovėsim 20 metų "medyje" ir manysime, kad darome kažką labai sveiko, gero ir prasmingo, bet iš tikrųjų liksime tokiais pačiais nepaslankiais įtampų luitais, kaip ir treniruočių pradžioje, tik plaukai gali būti šiek tiek labiau pražilę.

Ir pabaigai trumpas Vy Ky Džino apibendrinimas:
"Žmonės dažnai klausia, ar mokantis taidzi reikia daryti ir ciguną. Cigunas yra bet kokie pratimai, kuriais mokomės protu valdyti energijos či cirkuliaciją kūne. Taigi, taidzi yra cigunas, tačiau cigunas nėra taidzi."