Gamtos tyrimų centras

🌲 165 milijonų metų senumo Lietuvos miškų paslaptys – tarptautinėje „BaltDendro 2026“ konferencijoje Latvijoje

2026 m. rugpjūčio 17–19 d. Latvijoje vykusioje tarptautinėje „BaltDendro 2026“ konferencijoje Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Žukovskienė pristatė pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Mysterious Jurassic Forests: 165-Million-Year-Old Conifer Trees Discovered in Lithuania“ („Paslaptingi Juros periodo miškai: Lietuvoje atrasti 165 milijonų metų senumo spygliuočiai“).

🌲 Kaip atrodė Lietuvos miškai prieš 165 milijonus metų? Kokie medžiai juose augo?
Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieško tyrinėdami Karpėnų klinčių karjere Šiaurės Vakarų Lietuvoje aptiktą suakmenėjusią Juros periodo medieną. Nors Lietuvos Juros periodo nuogulos daugiausia garsėja jūrinėmis fosilijomis, šie medienos radiniai atveria visai kitą langą į praeitį – leidžia pažvelgti į tuo metu egzistavusią sausumos augaliją ir senovinius spygliuočių miškus.
Mikroskopiniai medienos anatomijos tyrimai jau leidžia išskirti mažiausiai tris skirtingas spygliuočių medienos grupes. Medienoje išlikę metinių rievių, tracheidžių porų, medienos spindulių ir kitų anatominių struktūrų pėdsakai padeda po truputį atkurti prieš maždaug 165 mln. metų dabartinės Lietuvos teritorijoje augusių medžių istoriją.
Pranešimas parengtas kartu su bendraautoriais dr. Rūtile Pukiene, dr. Jonu Satkūnu ir Indre Satkūniene.

🪵 Tačiau šį kartą Juros periodo miškas į konferenciją atkeliavo ne tik nuotraukose ir mikroskopiniuose vaizduose.
Dr. Marija Žukovskienė į Latviją atsivežė ir vieną iš tiriamų fosilinės medienos fragmentų. Tad konferencijos dalyviai turėjo išskirtinę galimybę ne tik išgirsti apie šį radinį, bet ir savo rankose palaikyti medį, augusį dabartinės Lietuvos teritorijoje maždaug prieš 165 milijonus metų.
Tai akimirka, kai sunkiai suvokiamas geologinis laikas tampa beveik apčiuopiamas: daiktas, kurį laikai delne, yra iš pasaulio, egzistavusio gerokai anksčiau nei atsirado žmogus.

🔬 Tyrimai dar tik prasideda. Mokslininkai toliau analizuoja prastai išlikusią ir vietomis piritizuotą medieną, ieško geriau išsilaikiusių mėginių ir lygina Lietuvos radinius su kitų Europos Juros periodo fosiline mediena.

Galbūt šie nedideli, tamsūs medienos fragmentai ilgainiui leis daug išsamiau papasakoti, kokie buvo Lietuvos miškai prieš 165 milijonus metų.

Šią vasarą, įgyvendinant projektą „BALTWRECK“, Gamtos tyrimų centro mokslininkai dalyvavo dviejose ekspedicijose Baltijos jūroje.

Pagrindinis ekspedicijų tikslas – surinkti biologinės medžiagos (biotos) mėginius prie nuskendusių laivų Lietuvos ir Lenkijos vandenyse bei kontrolinėse teritorijose, esančiose toliau nuo laivų nuolaužų.

Lietuvos vandenyse tyrimai vykdyti prie Antrojo pasaulinio karo metais nuskendusio rusų povandeninio laivo ir prieš kelerius metus aptikto nenustatyto tipo laivo. Lenkijos vandenyse tirti Antrojo pasaulinio karo metais nuskendę vokiečių laivai „Terra“, „U-768“, „Franken“, „Stuttgart“ ir „Steuben“.

Ekspedicijų metu buvo renkami žuvų mėginiai ir atliekami eksperimentai su moliuskais. Surinkta biologinė medžiaga toliau tiriama Ekotoksikologijos laboratorijoje, siekiant įvertinti organizmų biologinį atsaką ir galimą su nuskendusiais laivais susijusios taršos poveikį Baltijos jūros biotai.

Vaizdo įrašuose – ekspedicijų akimirkos: pasiruošimas tyrimams, žuvų mėginių rinkimas ir moliuskų paruošimas eksperimentams Baltijos jūroje.

Ekotoksikologijos laboratorija

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai šių metų pavasarį pradėjo sodinti Lauko bandymų stoties Paveldo sodą, kuriuo siekiama išsaugoti tarpukariu Lietuvoje augintų obelų, kriaušių, slyvų veisles. Apie tai plačiau pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Valerijus Rašomavičius.

Kviečiame paklausyti LRT laidos:

Mokslininkas apie tarpukariu augusias obelis: senosios veislės gali mažiau alergizuoti Gamtos tyrimų centro mokslininkai šių metų pavasarį pradėjo sodinti Lauko bandymų stoties Paveldo sodą, kuriuo siekiama išsaugoti tarpukariu Lietuvoje augintų obelų, kriaušių, slyvų veisles. Apie tai plačiau pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkas Valerijus Rašomavičius.Ved. Gie...

🌿 Gamtos tyrimų centras festivalyje „Būtent!“ kvies diskutuoti apie invazines rūšis ir mūsų atsakomybę gamtai

Invazinės augalų ir gyvūnų rūšys – viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei. Tačiau kodėl jos ir toliau sėkmingai plinta, nors apie jų daromą žalą kalbame jau ne vienerius metus? Ar problema slypi tik gamtoje, o gal ir mūsų pačių pasirinkimuose?

Diskusijoje dalyvaus dr. Zigmantas Gudžinskas, Laura Janulaitienė ir dr. Justas Dainys, kurie dalysis įžvalgomis apie invazinių rūšių plitimą, jų poveikį Lietuvos ekosistemoms ir visuomenės vaidmenį sprendžiant šią problemą. Diskusiją moderuos Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Lukas Petrulaitis.

Tai bus atviras pokalbis apie dideles ir mažas mūsų „nuodėmes“ gamtai – be kaltinimų, tačiau su mokslu pagrįstomis įžvalgomis ir ieškant atsakymų, ką kiekvienas galime pakeisti jau šiandien.

📅 Rugpjūčio 29 d.
🕡 18.30 val.
📍 Bernardinų sodas, Vilnius

🌱 Kviečiame prisijungti prie diskusijos ir kartu ieškoti būdų, kaip geriau suprasti gamtoje vykstančius procesus bei prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

Rugpjūčio mėnesį Genetikos laboratorijoje viešėjo būsima dvyliktokė, kuri jau šiandien kryptingai ruošiasi savo ateities studijoms. Mergina planuoja studijuoti mediciną, todėl nusprendė ne tik gilinti biologijos žinias, bet ir parengti biologijos brandos darbą, paremtą praktiniu tyrimu.
Įgyvendinti šį tikslą jai padėjo Genetikos laboratorijos mokslininkė dr. Živilė Strazdaitė-Žielienė. Kartu laboratorijoje jos atliko tyrimą, kurio metu analizavo flavonoidų kiekį skirtinguose medaus mėginiuose.
Praktikos metu moksleivė turėjo galimybę susipažinti su realiu mokslinio tyrimo procesu – nuo mėginių paruošimo ir reagentų naudojimo iki eksperimentinių rezultatų vertinimo bei jų analizės.
Džiaugiamės galėdami prisidėti prie jaunosios kartos susidomėjimo mokslu ir suteikti galimybę dar mokyklos suole iš arčiau pažinti laboratorinį darbą.
Linkime sėkmės ruošiant biologijos brandos darbą ir siekiant savo svajonės!

Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslininkai dalyvauja 23-ajame tarptautiniame melsvabakterių simpoziume International Symposium on Cyanophytes and Cyanobacteria, vykstančiame Lježe (Belgija).

Simpoziume pristatomi laboratorijoje vykdomi melsvabakterių biologijos ir jų taikomojo potencialo tyrimai, ypatingą dėmesį skiriant Aphanizomenon flos-aquae. Pranešimuose nagrinėjamos kontroliuojamo A. flos-aquae auginimo bioreaktoriuose modeliavimo galimybės, taip pat iš laukinės biomasės gaunamo maistinės paskirties fikocianino stabilumas skirtingomis aplinkos sąlygomis.

Džiaugiamės galėdami pristatyti Gamtos tyrimų centro mokslinius tyrimus tarptautinei melsvabakterių tyrėjų bendruomenei, dalytis moksline patirtimi ir stiprinti bendradarbiavimą su kolegomis iš įvairių pasaulio šalių.

Ar žinojai, kad ir Tu gali prisidėti prie mokslinių tyrimų? Projekto „Algae Service for Life" metu sukurti įrankiai suteikia galimybę kiekvienam – ne tik mokslininkams – stebėti vandens telkinių žydėjimus ir rinkti apie juos duomenis!

Pildyk apklausą apie savo patirtį
Pažymėk pastebėtą žydėjimą mobiliojoje programėlėje
Peržiūrėk rezultatus interaktyviame žemėlapyje

Kiekvienas stebėjimas svarbus mokslui ir mūsų vandenų ateičiai!

Prisijunk jau šiandien – nuorodos ir QR kodai paveikslėlyje.