Kartu tėvystėje

Kartais užtenka vienos frazės, kad vaikas pasijustų nesuprastas. 🤍
Šioje karuselėje 5 dažnos frazės, kurias verta pakeisti švelnesniais, ryšį kuriančiais žodžiais.

Išsisaugokite – gal pravers tomis dienomis, kai kantrybės lieka mažiau. ❤️

🌿 VERTYBĖS

Dažnai kalbėdami apie vaikų auklėjimą daug dėmesio skiriame taisyklėms, riboms ar metodams. Tačiau vaikai pirmiausia mokosi ne iš to, ką sakome, o iš to, kaip gyvename.

Vertybės – tai ne gražūs žodžiai, kuriuos mokome mintinai. Tai mūsų kasdieniai pasirinkimai:
💚kaip kalbamės su vaiku, kai jis suklysta;
💚kaip reaguojame į nesėkmes;
💚kaip rodome pagarbą kitiems ir sau;
💚kokiems dalykams skiriame savo laiką ir dėmesį.

Vienas iš kelių į ramybę 🌿

Kai vaiką užplūsta stiprios emocijos, žodžių „nusiramink“ dažniausiai neužtenka. Tuo metu vaikui reikia ne nurodymo, o mūsų pagalbos – paprasto būdo sustoti, sulėtėti ir vėl pasijusti saugiau.

Paveikslėlyje pateiktas dėmesio sutelkimo pratimas, kurį galite išbandyti kartu su vaiku po sunkesnės dienos, konflikto, išgąsčio, nerimo ar prieš miegą.

Nebūtina atlikti visų žingsnių. Galite pasirinkti tik vieną ar kelis – tuos, kurie tuo metu vaikui atrodo priimtiniausi.

Mažesniam vaikui užduotį galima dar labiau supaprastinti:

– 3 kartus ramiai įkvėpti;
– įvardyti 3 matomus daiktus;
– paliesti 2 skirtingus paviršius;
– pasakyti 1 malonų dalyką.

Žinoma, nėra vieno būdo, kuris tiktų visiems vaikams. Vienam padės kvėpavimas ir dėmesio nukreipimas į aplinką, kitam – pajudėjimas, tylus pabuvimas, apkabinimas ar ramus pokalbis.

Svarbiausia ne kuo greičiau nutildyti vaiko emocijas, o būti šalia ir padėti jam pamažu atrasti tai, kas ramina būtent jį.

Išsisaugokite paveikslėlį ir pirmą kartą išbandykite šį pratimą tada, kai vaikas yra ramus. Taip, užplūdus stipresnėms emocijoms, šį būdą prisiminti bus daug lengviau. 🌿

KĄ SAKYTI VAIKAMS, KAI SU VYRU AR ŽMONA IŠVYKSTATE DVIESE BE JŲ? ❤️ Į pasimatymą, susitikti su draugais ar atostogauti.

Jei nežinote, ką pasakyti, sakykite tiesą.
Išsisaugokite ✅
„Mielasis (-oji), mes su tėčiu (mama) vykstame į romantišką kelionę dviese. Norime pabūti kartu, pailsėti, skirti laiko vienas kitam. Kai tėvai skiria laiko vienas kitam, jie geriau supranta vienas kitą ir rečiau konfliktuoja. Tu kasdien valaisi dantis, kad jie būtų sveiki. Jais rūpiniesi. Su santykiais yra panašiai – jais taip pat reikia rūpintis, kad jie išliktų stiprūs ir sveiki. Tai galioja visiems santykiams: draugystei, šeimai ir meilei. Mes išvyksime kelioms dienoms, o paskui būtinai grįšime. Mes tave labai mylime.“ 🥰

Kaip mokome vaikus plauti rankas prieš valgį, taip pat svarbu mokyti juos santykių „higienos“. Šis supratimas jiems bus naudingas visą gyvenimą. Jei vaikai nuo mažens girdės tokius paaiškinimus, vėliau jiems tai atrodys natūralu ir nekels tiek daug nerimo.

Jei vaikui dėl to liūdna – apkabinkite jį, priimkite jo jausmus, paguoskite. Vaikai turi teisę jausti tai, ką jaučia. O tėvai turi teisę į savo suaugusiųjų gyvenimą, poilsį ir laiką dviese.

‼️Jūs išvykstate ne nuo vaikų, o be vaikų. Ar jaučiate skirtumą?

Svarbiausia – nesijauskite kalti, nesiteisinkite ir nebandykite „atsilyginti“ pažadais, pavyzdžiui: „Užtat parvešiu tau dovaną.“
Jūs nedarote nieko blogo. Nėra dėl ko gėdytis, nėra už ką atsiprašinėti. Dovanas verta vežti ne iš kaltės jausmo, o iš meilės.❤️

Atminkite, kad šeimos dažniausiai gyvena pagal vieną iš dviejų modelių:
1. Tėvų gyvenimas sukasi aplink vaikus.
2. Vaikų gyvenimas sukasi aplink tėvų meilę ir tarpusavio ryšį – tarsi mažos planetos aplink didelę ir šiltą saulę. ☀️
Kokią šeimos kultūrą kuriate, sprendžiate Jūs patys.

📚 Ar verta skaityti vos kelių mėnesių kūdikiui?

Mokslas sako - tikrai taip. Neseniai atliktame tyrime dalyvavo net 4 441 vaikas, stebėtas nuo 3 iki 24 mėnesių amžiaus. Tokia didelė tyrimo imtis suteikia rezultatams daugiau patikimumo ir rimties. Tyrėjai nustatė, kad bendras tėvų ir kūdikio knygų skaitymas siejasi ne tik su kalbos, bet ir su pažintine, socialine bei emocine vaiko raida.

Ir tam nereikia ilgų skaitymo valandų. Kartais pakanka kelių ramių minučių, vieno paveikslėlio, artimo balso ir nuoširdaus buvimo kartu.
👉 Visą straipsnį skaitykite čia: https://kartutevysteje.lt/skaitymas-nuo-kudikystes-mazas-kasdienis-ritualas-kuris-augina-vaiko-kalba-mastyma-ir-rysi-su-tevais/

Knyga mažam vaikui - tai ne tik žodžiai. Tai artumas, saugumas ir laikas kartu. 💛

SKAITYMAS NUO KŪDIKYSTĖS: MAŽAS KASDIENIS RITUALAS, KURIS AUGINA VAIKO KALBĄ, MĄSTYMĄ IR RYŠĮ SU TĖVAIS Šį tekstą rašau remdamasi Chia-Hui Lin, Chien-Ju Chang ir Hsi-Ping Nieh moksliniu straipsniu „Growth of shared book reading in the first two years and its effects on children’s development“, publikuotu žurnale „Applied Developmental Science“. Tačiau kartu rašau ir iš savo, kaip ilg...

Vaikas pasaulį pažįsta ne tiesiogiai. Iš pradžių jis pažįsta mus. Ir per mus mokosi, ar pasaulis yra saugi vieta, ar joje galima klysti, klausti, tyrinėti ir būti savimi.

Kai vaikas mato mylinčias akis, jis mokosi, kad yra vertas meilės. Kai yra išgirstas, mokosi, kad jo balsas svarbus. Kai yra priimamas su visais savo jausmais, supranta, kad jam nereikia būti „patogiam“, kad būtų mylimas.

Todėl santykis su vaiku nėra tik auklėjimas. Tai kasdienis pasaulio kūrimas jo širdyje.

Svarbiausia – būti šalia. Tikrai matyti. Tikrai girdėti. Tikrai mylėti.

Nes vaiko santykis su pasauliu prasideda nuo santykio su žmogumi, kuris laiko jo mažą ranką savo delne. 💛🌏

Kuo labiau auga vaikai, tuo dažniau tenka sau priminti: jie mums nepriklauso.

Mes galime jiems duoti meilę, laiką, rūpestį, vertybes ir savo širdies dalį. Tačiau visa tai neturi tapti našta, kurią jie neštų visą gyvenimą.

Tikra meilė nesako: „Po visko, ką dėl tavęs padariau...“
Tikra meilė sako: „Džiaugiuosi, kad galėjau būti šalia.“

Kai vaikas žaidžia „Roblox“, dažnai kyla daugybė klausimų.

Ar tai saugu? Ar jis nepraleidžia per daug laiko prie ekrano? Ar ten tikrai nėra nieko pavojingo? 🧐

Skaitydama vieną naujausių tyrimų pastebėjau įdomų dalyką – dauguma tėvų jaučiasi labai panašiai. Jie nerimauja dėl vaikų saugumo, ekranų laiko ar išlaidų žaidimuose. Tačiau kartu nori suprasti savo vaikus, jų pomėgius ir pasaulį, kuriame jie šiandien auga.

Todėl parengiau straipsnį, kuriame paprastai apžvelgiu svarbiausias tyrimo įžvalgas. Jei jūsų namuose taip pat skamba žodis „Roblox“, galbūt rasite ką nors naudingo ir sau.

🔗

ROBLOX IR VAIKAI: 6 SVARBIAUSI DALYKAI, KURIUOS TURĖTŲ ŽINOTI TĖVAI „Roblox“ šiandien yra viena populiariausių vaikų platformų pasaulyje. Vaikai joje ne tik žaidžia, bet ir kuria, bendrauja su draugais, dalyvauja virtualiose bendruomenėse. Tačiau kartu su galimybėmis atsiranda ir klausimų, kurie neramina daugelį tėvų: ar tai saugu, kiek laiko vaikas...

1. Pripažinkite savo klaidą
Vietoje: „Aš to nenorėjau.“
Sakykite: „Aš buvau neteisus(-i). Neturėjau ant tavęs šaukti.“

2. Paaiškinkite situaciją, bet nesiteisinkite
Pavyzdžiui: „Po darbo buvau pavargęs(-usi), tačiau tai nėra priežastis išsilieti ant tavęs.“

3. Pripažinkite vaiko jausmus
Paklauskite: „Ar tau buvo skaudu? Gal išsigandai ar pasijutai įžeistas(-a)?“
Leiskite vaikui išsakyti savo jausmus ir išklausykite jį be pertraukimų.

4. Pasiūlykite būdą atitaisyti situaciją
Ne papirkinėjimą („Štai saldainis, pamirškime viską“), o nuoširdų dėmesį:
„Šį vakarą paskaitysiu tau ilgiau prieš miegą.“
„Šiandien tu išsirinksi, ką gaminsime vakarienei.“

5. Pasakykite, ką darysite kitaip ateityje
„Kitą kartą, kai supyksiu, pirmiausia giliai įkvėpsiu ir pasakysiu: „Man reikia kelių minučių nusiraminti.“

❗️Svarbu:
🧡Atsiprašykite būdami vaiko akių lygyje – jei vaikas mažas, pritūpkite šalia jo.
💙Nereikalaukite atleidimo – vaikas turi teisę jaustis įskaudintas ir jam gali prireikti laiko.
💜Laikykitės savo pažadų – jei pažadėjote dirbti su savimi, parodykite tai veiksmais.

🤔Kaip atsiprašyti paauglio?
Kalbėkite paprastai ir nuoširdžiai: „Perlenkiau lazdą. Stengsiuosi labiau gerbti tavo privatumą.“
Gerbkite jo ribas – kartais paaugliui reikia laiko, kol jis bus pasirengęs kalbėtis.

💛 Vaikai, kurių tėvai moka atsiprašyti, patys išmoksta pripažinti savo klaidas. Tai viena svarbiausių atsakomybės ir pagarbos pamokų, kurią galime jiems perduoti.

Vaikai ne visada jaučia tik vieną emociją.
Kartais jie vienu metu jaučia ir pyktį, ir liūdesį. Arba džiaugsmą ir baimę. Dėl to vaikas gali atrodyti „perdėtai jautrus“, „kaprizingas“ ar „nesuprantamas“.

Tačiau iš tikrųjų jam dažnai reikia ne drausmės pirmiausia, o pagalbos suprasti savo vidų.

Tėvų užduotis:

padėti sustoti,
įvardyti jausmą,
parodyti, kad jausti yra normalu,
mokyti, kaip saugiai su emocijomis būti.

Visos emocijos yra priimtinos.
Ne visi veiksmai yra priimtini.
O supratimas visada padeda labiau nei gėdinimas 🫶